Lapkričio 1 d. Ispanijoje švenčiama viena svarbiausių katalikiškų švenčių - Visų šventųjų diena (el Día de Todos los Santos). Ji laikoma valstybine švente ir oficialia nedarbo diena. Šią dieną Ispanijos katalikai tradiciškai dalyvauja mišiose, o kitą dieną, lapkričio 2 d., Visų mirusiųjų dieną (el Día de los Difuntos), lanko mirusių giminaičių ir draugų kapus, atneša gėlių ir susirenka prie pietų stalo su visa šeima. Tradicinis šios dienos skanėstas yra "šventųjų kaulai" - saldumynas iš marcipano su kiaušinio trynio kremu. Taip pat duonelės - buñuelos de viento su grietinėle, šokoladu arba kremu, keptos svieste. Visų šventųjų diena pirmą kartą buvo švenčiama Ispanijoje XIV a. Koseitanos mieste (Alikantės provincija). Nuo tada čia kasmet vyksta Visų šventųjų mugė, kurią įsteigė Aragono karalius Pedro IV ir kuri laikoma viena seniausių Ispanijoje. Pirmą kartą ši diena paminėta VI a. IX a. viduryje popiežius Grigalius IV lapkričio 1 d. paskelbė bendra visos Katalikų Bažnyčios švente. Pastaruoju metu Ispanija perėmė amerikietišką tradiciją švęsti Heloviną naktį iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d. Dar gerokai prieš šią dieną parduotuvių vitrinos, kavinės ir restoranai pasipuošia įvairia atributika - kaukolėmis, moliūgais, skeletais, vaiduokliais ir kitais gąsdinančiais simboliais. Parduotuvėse pasirodo Helovino vakarėliui skirti kostiumai ir kaukės bei įvairūs teminiai saldumynai. Kostiumų vakarėliai rengiami klubuose ir baruose bei įvairiose miestų vietose. Benidorme, pavyzdžiui, pramogų parke "Terra Mitica" nuo spalio 5 d. vykdoma Helovino programa. Parko teritorijos virsta užburtais miškais, paslaptingomis kapinėmis su gyvaisiais numirėliais, lapkričio 1 d. naktį rengiami spektakliai, kuriuose dalyvauja persirengę blogiukai. Daugelis viešbučių siūlo specialius Helovino paketus, į kuriuos įeina karnavaliniai kostiumai, grimasos, pasirodymai ir specialūs meniu.