Įdomus faktas! Ar žinojote, kad seniausia bitininkystės sritis yra Viduržemio jūros regionas? Medus žmogui žinomas mažiausiai nuo VIII tūkstantmečio pr. m. e. Būtent Pirėnų pusiasalyje, dabartinės Ispanijos rytuose, Valensijos provincijoje, Bikorpo savivaldybėje, buvo rasti 3 vėlyvojo paleolito urvai, pavadinti Cuevas de la Aranja (iš ispanų kalbos - vorų urvai). Urvai yra Eskalono upės slėnyje, Jongareso tarpeklyje, Cuevas de la Aranja draustinyje, kalnų masyve, apsuptame didžiulių pušų ir uosių miškų. Čia įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai. Urvuose gyveno priešistoriniai žmonės, palikę mums savo uolų meną. Viename iš urvų rasti radiniai datuojami 6000-8000 m. pr. m. e. Buvo pavaizduota laukinių ožkų medžioklė su lankais ir strėlėmis, taip pat scena, vaizduojanti žmogų, išgaunantį laukinį medų. Šiandien jis žinomas kaip "Bikorpo žmogus", laipiojantis vijokliais ir renkantis medų iš bičių avilio. Ši scena, nors ir paprasta, buvo pirmasis grafinis žmogaus medaus rinkimo dokumentas ir pasaulinis bitininkystės simbolis. Urvus 1920 m. atrado vietos mokytojas Jaime Gary y Poche. 1998 m. jie buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip Ispanijos Viduržemio jūros pakrantės uolų meno grupės dalis. Šioje daugiau kaip 700 vietų Ispanijos rytinėje pakrantėje esančioje uolų meno (Levanto meno) grupėje, datuojamoje akmens amžiaus paleolito arba megalito laikotarpiais, randama daugiausiai uolų meno kūrinių Europoje.