San Nicolás de Bari katedra arba Švento Mikalojaus katedra yra viena svarbiausių Alikantės miesto įžymybių. Ji yra Abatta Penalva aikštėje. Tai viena iš dviejų Orihuelos-Alikantės vyskupijos katedrų kartu su Salvadoro de Orihuelos katedra. Katedra pastatyta ant renesanso stiliaus mečetės griuvėsių Chuano de Herrera ir yra gana asketiškos išvaizdos. Dabartinė jos statyba vyko 1616-1662 m., nors seniausias vienuolynas datuojamas XV a. ir iš pradžių buvo atliktas gotikos stiliumi. Bažnyčia 1959 m. pakelta į katedros rangą ir nuo to laiko dalijasi sakykla su Salvadoro de Orihuelos šventąja katedros bažnyčia. Katedros interjeras stulbinamai erdvus, o architekto Miguelio del Realo suprojektuotas kupolas siekia 45 m aukštį. Šventosios Komunijos koplyčia laikoma vienu gražiausių ispaniškojo aukštojo baroko pavyzdžių. To paties stiliaus yra ir Šventojo Mikalojaus koplyčia (1676 m.), esanti apsidos centre. Katedra yra lotyniškojo kryžiaus formos su besikeičiančiais kontraforsais ir koplyčiomis. Dar XVIII a. pastatyta graikiškojo kryžiaus komunijos koplyčia, gausiai dekoruota, kontrastuojanti su likusiu kompleksu. Apatinėje dalyje yra šventosios Felicitos relikvijorius ir biustas (XV a.) bei šventojo Roko ir šventojo Pranciškaus Chaviero relikvijos. Katedros meninį paveldą sudaro XVI a. Sielų altorius ir XVII a. Kristaus Gerosios mirties altorius, taip pat XVII a. itališko marmuro ir jaspio baldakimas bei restauruojami XVI a. vargonai. Šie vargonai yra seniausi Valensijos bendruomenėje ir vieni seniausių Ispanijoje. Išoriniame fasade yra neseniai restauruotas saulės laikrodis. Šventasis Mikalojus laikomas Alikantės miesto globėju, todėl gruodžio 6 d. jo garbei katedroje laikomos iškilmingos mišios, po kurių miesto gatvėmis vyksta šventinė procesija. Šventąjį vaizduojantis vyras važiuoja per centrą ant balto žirgo, o jo palyda vaikams dalina mažas dovanėles.