Kol Kosta Blankos pakrantėje ir toliau tvyro karštis, atėjo laikas nedidelei savaitgalio kelionei po Alikantės apylinkes, į Busoto miestelį, netoli kurio yra Kanelobrės urvai. Už pusvalandžio kelio nuo Alikantės vingiuotu keliu į kalnus ir atsidursite 700 metrų virš jūros lygio esančiame giliausiame ir didžiausiame Ispanijos urve, kuris yra atviras visuomenei. Karstiniai urvai susiformavo Cabeco d'Or kalnų masyvo šiauriniuose šlaituose prieš 145 mln. metų, o X a. juos atrado maurai. Urvai garsėja dideliais, 70 metrų aukščio skliautais. Juose gausu stalaktitų, stalagmitų, kvarco nuosėdų, įgaunančių keistas formas, pavyzdžiui, žvakidžių. Dėl to urvai ir gavo savo pavadinimą - Canelobre - valensiečių kalba žvakidė. Visi skliautai yra gražiai apšviesti, o tai suteikia dar daugiau erdvės vaizduotei - vieni figūrose mato jūros pabaisas, kiti - medūzas, gyvūnus, žmones. Garsiausi dariniai - La Sagrada Familia, 25 metrų aukščio akmeninė kolona, primenanti Šventosios Šeimos katedrą Barselonoje, ir El Canelobre, daugiau kaip 100 000 metų senumo stalagmitas. Iš viso Kanelobrėje yra 3 salės: viena jų atvira visuomenei, o kitose dviejose dirba speleologai. Į šią daugiau kaip 80 000 m3 erdvę galima patekti pro 45 m ilgio tunelį, iškastą per pilietinį karą ir naudotą kaip respublikos oro pajėgų slėptuvė. Visais metų laikais čia laikosi +18 laipsnių Celsijaus temperatūra, o drėgmė siekia 90 %. Dėl nuostabios urvų akustikos čia galima rengti muzikinius vakarus ir pasirodymus. Pirmą kartą dar 1950 m. viršutinėje platformoje buvo įrengta scena, kurioje Javieras Giner Albertas rengė simfoninius koncertus. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje, kai urvai buvo atverti lankytojams, įrengtas apšvietimas ir stereo sistema, kad ekskursijas lydėtų klasikinė muzika. Nuo urvo iki kalno viršūnės nutiesti pėsčiųjų takai, kuriais galima pasivaikščioti ir pasigrožėti supančia gamta. Spalio mėnesį organizuojamas 37,5 km ilgio kalnų dviračių maršrutas.